- žegnonė
- žegnõnė sf. (2) KBII96, K, Rtr, NdŽ, KŽ; H, R, R324, MŽ, MŽ434, N, L, KlvK100 1. Sut kryžiaus ženklo padarymas ranka: Poteriai prasideda nuo žegnõnės J. Kaip bėda, i žegnõnės atsiranda, i viskas Krš. Viską pradėdavo žegnõnėms, savo jėgoms netikėjo Akm. Vaidulis nebijo kryžiaus (žegnonės), nė kitokių šventenybių BsV238(Ldvn). Jau jos tokia mada – sugrumėjo griaustinė, tuo[j] visokios maldos, smilkymai, žegnonės Žem. Žegnonėm ir ražančium išbaidė iš vežimo [katę] BM58(Žb). Žmona peržegnojo jį per duris vieną kartą, kitą, vėl pažvelgė pro plyšį ir, pamačiusi, jog nuodninko jau ir žegnonė nebeveikia, sukėlė ant kojų visą kaimą A.Vien. Ruošimasis prie gyvenimo lyg kokia malda ar poteriai prasidėjo žegnone ir baigėsi žegnone M. Katk. Ranka nepakyla žegnonei, o, Viešpatie, kaltas, tamsoj mano kelias J.Marcin. Baikim ašarų ir vargo pietus žegnone į keturis kraštus K.Brad. Nuo piktos dvasios žabangų pasakos herojų gelbsti tik žegnonė, rožančius, šventintas vanduo, ženklai, kurių negali įveikti velnias rš. | Šaukštus kryžmiškai vis numazgoji, kaip žegnõnė, ir per tris sykius su tais šaukštais nupili švęstą [v]andenį ant kumelės Ob. 2. prk. malda: Vakaro žegnonė Vln36. Nemoku žegnõnės prieš valgį Bsg. Jūs, poteriai laukų žiedų, be iškalbos ir kuklūs, be žodžių žėrinčias žaizdas žegnonėje tildą B.Braz. Vaikyštis nuvožė šalmą ir pašalmę ir sudėjo rankas žegnonei, tokiai nesudėtingai, tačiau pilnai orumo ir iškilmės M.Katil. 3. M.Valanč palaiminimas: Kunigo žegnõnė NdŽ. Pone Dieve, duok mums tavo žegnonę Mž147. Bet … stalą su tokiom žegnõnėms pekliškoms įžegnojęs, duoną nutveria riekt K.Donel. Kiekvienas lindo prie jūsų, smelkėsi, tartum prie krivių krivaičio dėl žegnonės V.Piet. Dievas apsireiškė tavyje, tau duodamas žegnonę KlvD358. Jaunoji puolė ant kelių, meldė žegnonės tėvelio LTR(Skdv). 4. Dievo palaima: Jų namai be žegnõnės yra Rg. Nėko neduosu, išneš žegnonę iš numų Rsn. Lietuviškiems vaikams būtų tikra žegnonė, kad jie galėtų daugiau pamokslo gauti I.Simon. Žegnonės jo pripildyta yra visa Evangelija RD200. Dievo žegnonę įgauna RA176. Dievas duoda žegnonę Cp. Viešpats ikšiol daug žegnonės aniems pasiuntiniams duoda Ns1832,4. 5. prk. Dievo malone gautì darbo vaisiai: Dievas davė žegnõnės KII180. Turiu Dievo žegnonės OsG150. Gražūs laukai, pilni žegnõnės NdŽ. Ant laukų žegnõnė guli Rg. O iš mėšlo smirdančio žegnõnė pareina K.Donel. Neseniai Nausėdų ir Vingės žvejai sugavo tiek daug kvapių, kad neturėjo kur visą tą žegnonę dėti Kel1937,1. 6. įžegnojimas, konfirmacija: Nu i reikėjo mergikę tėvams pri žegnõnės vesti Trg. 7. Brs indelis švęstam vandeniui laikyti: Žegnõnė liuob būti pakabinta ant durių staktos arba pry lovos Vkš. Žegnonės arba „krikštai“ švęstam vandeniui laikyti buvo naudojami Suvalkijos dzūkuose ir Žemaitijoje rš. Puošniausios buvo reljefu gražintos žegnonės rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.